SUMMARY
Interneto pletra neatsiejama nuo informacijos perdavimo spartos didinimo tarp kompiuteriu tinklo irenginiu, signalu perdavimui panaudojant optinius kabelius, kuriuose gali buti kelios dešimtys ar keli šimtai optiniu skaidulu. Atskira optine skaidula, tuo paciu metu, gali buti perduodama skirtingu informacijos šaltiniu informacija panaudojant signalus, kuriu bangu ilgiai yra skirtingi. Tokias galimybes turinti tinklo infrastruktura vadinama pasyviuoju optiniu tinklu. Naudojant atskira optine skaidula jau dabar yra galimybe realiu laiku informacijos perdavimo spartas padidinti iki 106 Gb/s lyginant su esamomis informacijos perdavimo spartomis 1 Gb/s. Dideliu informacijos perdavimo spartu poreikis iškyla tarpusavyje apjungiant svarbius valstybes vidaus ar tarpvalstybinius tinklus. Atskiram interneto paslaugu vartotojui pakanka daug mažesnes informacijos perdavimo spartos. Naudojami optines prieigos tinklai, kuriuose atskiros optines skaidulos prijungiamos prie paslaugu vartotoju irenginiu, o pacios skaidulos tarpusavyje sujungiamos medžio principu: prie kamieno pirmiausia prijungiamos pirmines skaidulos šakos, toliau prie ju nutolusiu galu prijungiamos antrines skaidulos šakos ir taip toliau. Prijungimai atliekami panaudojant optinius daliklius. Tokio tinklo pagrindine savybe – nuo kamieno pradžios iki skaidulu nutolusiu galu atstumai dažniausiai yra palyginti nedideli (iki keliu kilometru) ir tokiose linijose optiniu signalu slopinimai skiriasi nedaug (iki keliu dB). Taip sudaryti tinklai vadinami FTTx (angl. Fiber To The x). Darbe ištirta tinklo konfiguracija, kurioje vartotoju irenginiai nuosekliai gali buti prijungti prie tos pacios optines skaidulos, kuri pavadinta magistrale. Tokios magistralines skaidulos ilgis gali siekti keliasdešimt kilometru. Šiuo atveju nuo linijos pradžios iki atskiru vartotoju irenginiu galimi skirtingi optines linijos ilgiai ir jose signalu slopinimai gali buti skirtingi (iki 30 dB). Optiniu signalu slopinimu suvienodinimui, kiekvienoje vartotojo irenginio prijungimo prie magistrales vietoje, turi buti panaudotas tinkamu parametru optinio signalo daliklis. Pateikiama prie magistrales prijungtu optiniu dalikliu parametru skaiciavimo metodika. Rasta pasyviojo optinio tinklo aprepties priklausomybe nuo magistrales dalikliu skaiciaus.