SUMMARY
SantraukaThomas Olanderis nesutinka su tais mano postuluojamais baltu ir slavu kalbu akcentiniais kitimais, kurie priklauso ne tik nuo fonetiniu salygu, bet ir paradigmos, apimancios paveiktasias formas, savybiu. Jis formuluoja mano velyvaji baltu ir slavu kircio atitraukima taip, kad šis apimtu baritoneze, dùkteri tipo žodžiu kircio atitraukima aiškina analogija, o oksitoneze tapatina su Saussure’o desniu lietuviu kalboje ir Dybo desniu slavu kalbose. Darytina išvada, kad Olanderio aiškinimas nera pavykes.