SUMMARY
Straipsnyje pristatomas tyrimas apie lietuviu kaip antrosios kalbos isisavinima. Surinkti kalbiniai duomenys iš 17 skirtingu gimtuju kalbu, amžiaus, laiko, praleisto Lietuvoje, ivairaus kalbos isisavinimo lygio tiriamuju. Su tiriamais buvo atliktas (socio)lingvistinis interviu bei specialios užduotys, tokios kaip filmo atpasakojimas, paveiksliuku apibudinimas ir pan. Surinkti kalbos irašai transkribuoti ir apdoroti pagal CHILDES sistema, kuri pritaikyta morfologinei analizei. Pagrindinis tyrimo demesys buvo sutelktas i veiksmo ir busenos, t. y. predikato raiška antraja kalba ir lietuviu kaip antrosios kalbos veiksmažodžio sistemos isisavinimo raida. Straipsnyje pateikiama lietuviu K2 veiksmažodžio sistemos isisavinimo analize, aptariamos skirtingos veiksmažodžio kategorijos (asmuo, laikas, nuosaka), veiksmažodžio formu vartojimas ir funkcijos kitakalbiu šnekoje. Analize atskleidžia triju skirtingu – ikibazine, bazines ir pobazines – atmainu požymius lietuviu K2. Išsamiau apžvelgiama bazine ir pobazine atmainos, kuriu pirmojoje veiksmažodžio formos yra vartojamos, taciau tik leksine reikšme be jokios kaitybos, o antrojoje veiksmažodžiai pradedami kaityti asmenimis ir laikais, todel taip pradedama konstruoti veiksmažodžio sistema. Pobazineje atmainoje, formuojantis veiksmažodžio sistemai, išsamiai aptariamos visos tiriamuju kalboje rastos formos pagal tikslines, lietuviu, kalbos sistema: esamasis laikas, bendratis, butasis kartinis laikas, busimasis laikas, liepiamoji ir tariamoji nuosakos ir t.t. Analize nustatoma lietuviu K2 veiksmažodžio sistemos isisavinimo seka.