SUMMARY
SantraukaLie. žinóti, žìno (la. zinât, zina, pr. po-, er-sinnat, -sinna) paprastai kildinamas iš ide. prezenso su nosiniu intarpu *gn?-né-h3-ti / *gn?-n-h3-énti (s. i. janáti, toch. A knanas?, s. air. ad-gnin). Taciau šis aiškinimas susiduria su dviem svarbiais sunkumais: 1) bl. kamienas *žina- (< *žin-na-) vietoj lauktino *žino-, 2) latviu tarmiu daugiskaitos formos 1 dgs. zinim, 2 dgs. zinit. Nors buta ivairiu bandymu paaiškinti šias dvi problemas, ju negalima laikyti itikinamais arba jie nebeatitinka indoeuropieciu morfologines rekonstrukcijos ir baltu kalbu istorines fonologijos bei morfologijos dabartiniu žiniu. Kiti bandymai aiškinti lie. žinóti ir t. t. ne iš ide. intarpinio prezenso taip pat yra neitikinami.Lie. žinóti cia siuloma kildinti iš ide. perfekto *ge-gnóh3-e (arba *ge-gnóh3-u?) / *ge-gn?h3-r?´(s. i. jajñáu ir kt.). Praktiškai identiška raida pastebima veiksmažodyje lie. bijóti, bìjo (la. bijâtiês, pr. biatwei). Jo slavu atitikmuo bojati, boji- se neabejotinai kiles iš perfekto *bhe-bhóiH-e (s. i. bibháya, s. v. a. biben) ir iš principo lie. bijóti turetu buti tos pacios kilmes. Siuloma rekonstruoti bendra baltu-slavu šiu veiksmažodžiu paradigma bendr. ir aor. *bij-a-, prez. *bai-m(a)i / *baj-i-me arba *bij-i-me. Lie. žinóti ir lie. bijóti / s sl. bojati se priklause negausiai baltu-slavu veiksmažodžiu grupei, kuriai budingi šie bruožai: 1) bendraties ir aoristo kamienas *-a-, 2) nepriklausomas, paprastai atematinis prezensas su jungiamuoju balsiu *-i- daugiskaitoje (kiles iš 3 dgs. *-int(i) < *-n?t(i) arba *-r?), 3) balsiu kaita, veikiausiai su nuliniu laipsniu kaip bendraties kamieno charakteristika. Kiti veiksmažodžiai, kurie galejo priklausyti šiai grupei, yra lie. miegóti / sl. m?žati, lie. ieškóti / s. sl. iskati, lie. raudóti, giedóti, sáugoti, sérgeti (la. sar^gât), kabóti, karóti, s. sl. s?pati, bažn. sl., s.-kr. s?cati. Dauguma ju išsaugojo pedsaku iš postuluojamos baltu-slavu paradigmos.Baltu-slavu epochai siuloma rekonstruoti opozicija tarp inchoatyvinio *žno-tei, *žno-je/a- > s. sl. znati, znaje- (iš ide. atem. aor. *gnéh3-t) ir statyvinio *žin-a-tei, *žin-m(a)i / *žin-i-me (iš ide. perf. *ge-gnóh3- / *ge-gn?h3-´ > *žno(w)(-) / *žini-; šio veiksmažodžio prezensu baltu ir slavu kalbose neišliko) >? bl. *žin-a-, *žina- / *žini- (iš kur la. trm. zinu / zinim ir, su apibendrintu *-a- kamienu, lie. žinau / žìnome).