SUMMARY
SantraukaStudijos tikslas – pameginti nustatyti baltu ir slavu kalbu nuoseklios dezintegracijos absoliuciaja chronologija. Šiam tikslui taikomas vadinamosios rekalibruotos glotochronologijos metodas, išpletotas Sergejaus Starostino.Tyrimas igalino gauti tokiu rezultatu:Protoslavu dialektas išsikristalizavo 13 a. pr. Kr. protobaltu dialektinio kontinuumo pietiniame pakraštyje. Ji galima lokalizuoti plote nuo Silezijos iki centrines Ukrainos ir tapatinti su vadinamaja Trzinieco-Komarovo kultura.Tarp 9 ir 7 a. pr. Kr. protoprusu kalba atsiskyre nuo centrinio baltu dialekto, kuriam šiandien atstovauja lietuviu ir latviu kalbos. Tai koreliuoja su lavonu deginimo paprocio atsiradimu Baltijos juros pietiniame krante, rytu Pabaltijyje liekant mirusiuju laidojimui žemeje.Pirmasis slavu dialektinio kontinuumo skilimas, datuojamas 6 a. pirmuoju trecdaliu ir sietinas su rytu slavais, turbut atstovaujanciais seniesiems Antams ir bulgarams-makedonams. Ši atsiskyrima galejo salygoti avarai, nuo 658 m. gyvene žemutinio Dono areale, arba kuri nors rytu germanu gentis – gotai, gepidai ar abi.Beveik tuo paciu metu, apie 600 m., latviu proteviai atsiskyre nuo lietuviu proteviu. Del vadinamuju „Poganske gwary z Narewu“ laikomasi W. P. Schmido (1986) išvados, kad žinomas žodynelio fragmentas yra lietuviu, latviu ir šiaures rytu jidiš kalbu mišinys. Taigi baltu dialektologijos požiuriu minimojo paminklo siejima su jotvingiais reikia atmesti.Apie 720–740 m. suskilo pietvakariu slavai. Vakaru slavai atsiskyre 10 amžiuje, pietu slavai – apie 960 m., o rytu slavai tik 12 amžiuje. Ypatinga yra polabu kalbos padetis: atrodo, kad ji atskilo nuo pietvakariu slavu kontinuumo dar prieš jo skaidymasi, jei ne anksciau.