SUMMARY
SantraukaLatviu kalba, skirtingai nuo lietuviu kalbos, turi infinityviniu santykiniu sakiniu, žyminciu vardažodines grupes (gramatas, ko lasit „knygos skaitymui, ~ kurias galima skaityti“). Lietuviu ir slavu kalbos turi tik viena infinityviniu santykiniu sakiniu tipa: jie žymi egzistencinio predikato neišreikšta subjekta (yra ka valgyti, nera ka/ko valgyti; r. ecm?, ?mo ?e?am?) arba veiksmažodžio tureti neišreikšta objekta (turiu ka valgyti, neturiu ka/ko valgyti, s. b. sl. ne imot? ceso e?sti). Akivaizdu, kad vardažodines grupes žymintys latviu kalbos infinityviniai santykiniai sakiniai yra šios kalbos naujadarai: jie atsirado prieš adverbialine paskirties bendrati iterpus santykini ivardi, plg. lie. nusipirkau arkli aketi ir la. nopirku zirgu, (ar) ko ecet. Bet lietuviu ir slavu kalbu infinityviniu santykiniu sakiniu atsiradimo negalima paaiškinti santykinio ivardžio iterpimu (pvz., neturiu ko valgyti iš *neturiu valgyti, s. b. sl. ne imot? ceso e?sti iš *ne imot? e?sti), nes tada butu nesuprantama, kodel iterpus ivardžius ten neatsirado vardažodines grupes žyminciu infinityviniu santykiniu sakiniu (*neturiu duonos, kuria valgyti). Šiame straipsnyje iškeliama mintis, kad tokios strukturos kaip lie. neturiu ko valgyti, sl. ne imot? ceso e?sti galejo atsirasti santykiniam ivardžiui pakeitus ankstesni nežymimaji (arba neigiamaji) ivardi ir adverbialinei paskirties bendraciai tapus naujo santykinio sakinio predikatiniu centru, pvz., turiu ka (= kažka) valgyti (= valgymui) –> turiu, ka valgyti. Salygas tokiam procesui ivykti galejo sudaryti panašios reikšmes santykiniu sakiniu su predikatiniais dalyviais buvimas ir baltu, ir slavu kalbose, plg. lie. nebuvo kas bedirbas ir s. b. sl. ne?st? k’to milosr?duje. Tokiu budu šalia archajiško dalyvinio tipo (ne)turiu ka valgas atsirado naujas infinityvinis tipas (ne)turiu ka valgyti. Senas dalyvinis tipas strukturos atžvilgiu buvo artimas tam tikram dalyviniam netiesioginio klausimo sakiniu tipui: nežino, ka dara (s. b. sl. ne ve?det?, c?to tvorešte) : neturi, ka dara (s. b. sl. *Ne imat? c?to (cego) tvorešte). Del abieju sakiniu tipu paralelizmo bendratis iš nauju infinityviniu santykiniu sakiniu galejo buti isivesta ir i netiesioginio klausimo sakinius (nežino, ka daryti, sl. ne ve?det?, c?to tvoriti), ir abu šie tipai toliau vystesi lygiagreciai. Šis paralelizmas sukliude infinityviniams santykiniams sakiniams paplisti ir prasiskverbti i kitas sintaksines pozicijas, butent i vardažodines grupes pažyminio pozicija. Tik latviu prokalbeje minetas paralelizmas išnyko, kadangi i infinityvinius santykinius sakinius buvo ivesti *ye/o- kamieno santykiniai ivardžiai, reliktiniu pavidalu išlike debityvo sudetyje (pig. s. la. teem ne bij ja ehd „jie neturejo ko valgyti“). Nutrukus ryšiui su netiesioginio klausimo sakiniais (abieju tipu sakiniuose vartojami ivardžiai formaliai nebesutapo) infinityviniai santykiniai sakiniai latviu kalboje plito toliau ir juos imta vartoti taip pat ir vardažodinems grupems žymeti. Dabar vartojamas atnaujintas ju variantas su *k wo- kamieno santykiniais ivardžiais.