SUMMARY
Straipsnyje gvildenamas rytu aukštaiciu uteniškiu ilguju balsiu priegaidžiu skyrimo klausimas. Pirmiausia demesys kreipiamas i istorine klausimo analize, tikintis, kad iš turimu šaltiniu galima patikimai rekonstruoti pirmine rytiniu lietuviu kalbos tarmiu priegaidžiu akustine struktura. Nagrinejamas Kuršaicio, Baranausko, Jauniaus rašytinis palikimas, taip pat nuo XX a. pr. rupimu klausimu sukaupti eksperimentiniu tyrimu duomenys. Antroji straipsnio dalis skirta naujam instrumentiniam tyrimui, kuriuo siekiama išsiaiškinti dabartines rytu aukštaiciu uteniškiu prozodijos realijas, t.y. nustatyti, ar šiuo metu esama toniniu ir/ar dinaminiu šios tarmes ilguju balsiu priegaidžiu skirtumu. Tiek teorine klausimo perspektyva, tiek nauji empiriniai duomenys (nediferencijuoti tono testumo koeficiento rodikliai ir intensyvumo maksimumo tašku sklaida) daugiau argumentu teikia išvadai, kad uteniškiu tarmes priegaides ne(be)turi fonetinio pagrindo. Keliama prielaida, kad priegaidžiu niveliacija skatina ilguju kirciuotu balsiu redukcija.