SUMMARY
2020 metu kovo 11 diena Pasauline sveikatos organizacija del COVID-19 paskelbe pasauline pandemija. Nuo COVID-19 iki 2022 m. spalio men. mire daugiau nei 6,5 milijono pasaulio gyventoju. Iprastas socialinio gyvenimo ritmas visame pasaulyje buvo ir vis dar yra sutrikdytas. Šalys emesi žmoniu judejimo, mokymosi, darbo salygu keitimo taikant apribojimus. Pasaulio mokslininkai (Melo ir Soares (2020, André de Palma, Shaghayegh Vosough, Feixiong Liao, (2022) ir kt.) susitelke ne tik siekdami kuo skubiau sukurti vakcina nuo COVID-19, taciau ir vykdydami ivairius tyrimus, kurie apima žmoniu elgsenos analize, socialine psichologine sveikata, kitus aspektus, pakitus iprastoms socialinio gyvenimo salygoms ir susidurus su griežtais apribojimais. Ivairus atlikti moksliniai tyrimai rodo, kad apribojimu pasekmes yra pacios ivairiausios – nuo pablogejusios psichologines savijautos, iki gyvenimo budo pasikeitimo, renkantis mažiau aktyvu, uždaresni gyvenimo buda. Pasikeite ir žmoniu apsipirkimo iprociai. Vis dažniau naudojamasi elektroniniu parduotuviu paslaugomis. Visa tai, bendraja prasme, prisideda tiek prie socialiniu, tiek ir prie ekonominiu pokyciu atsiradimo. Kita vertus, pavyzdžiui, Lietuvoje, susidurus su energetine krize, vyriausybes lygmeniu siuloma nuotolinio darbo alternatyva, kaip galimybe taupyti žymiai pabrangusiu energijos ištekliu naudojima. Nuotolinio darbo igudžiai daugeliui Lietuvos gyventoju susiformavo butent COVID-19 apribojimu metu. Taigi galima teigti, kad COVID-19 metu taikytu apribojimu pasekmes galima vertinti ne vien tik neigiamai. Šiame straipsnyje yra pristatomi 2021 metais vykdyto Lietuvos gyventoju kiekybinio tyrimo duomenys. Tyrimo tikslas – ištirti, kaip Lietuvos gyventojai vertina COVID-19 teisinius apribojimus, kuriais buvo siekiama valdyti COVID-19 situacija. Gauti duomenys parode, kad Lietuvos gyventojai labai nevienareikšmiškai vertino Galimybiu paso ivedima, judejimo apribojimus, menkai pasitikejo valdžios priimamais sprendimais, skirtais pandemijai valdyti.