SUMMARY
Kulinarinis turizmas pastaruoju metu pasauliniu mastu auga taip stipriai ir greitai, kad pradejes gyvavima kaip nišine turizmo verslo šaka, pastaruoju laikotarpiu pereina i atskira turizmo šaka, kuri šaliai neša ne tik jos išskirtinuma, žinomuma, ekonomine nauda, bet ir ekologiniu problemu. Tyrimo problema formuluojama klausimu: koks maitinimo verslo atstovu požiuris ir kaip jis pasireiškia ekologiškumo klausimu? Tyrimo tikslas – išanalizuoti maitinimo verslo atstovu požiuri i ekologiškuma. Tyrimo uždaviniai: išanalizuoti kulinarinio turizmo atsiradimo veiksnius ir raida; išanalizuoti kulinarinio turizmo ekologiškumo aspekta ir pateikti ekologiškumo apibrežima; atlikti Šiauliu apskrities kulinarinio turizmo atstovu požiurio i ekologiškuma kokybini tyrima. Tyrimo metodai: mokslines literaturos analize ir sinteze; anketine apklausa, stebejimas, turinio analize. Išvados: kulinarinio turizmo iškilimo kaip atskiros turizmo šakos pradžia buvo siejama su turistu maitinimu naudojant vietiniu ukiu teikiama produkcija, kaip buda ne tik itraukti vietinius gamintojus, bet ir tausoti gamta, mažiau transportuojant maisto produktu, taciau kulinarinio turizmo raidos apžvalga rodo, kad ši turizmo šaka labiau vystoma šalies kulturinio identiteto, autentiškumo, ekonomines naudos bet ne ekologiškumo aspektu. Atsižvelgiant i ekologiškumo aspekta sudarancias dedamasias, darbe formuluojamas ekologiškumo apibrežimas, kuris apima vietines produkcijos naudojima maisto gamybai, energijos taupyma, aplinkos taršos mažinima, siulant didesni nemesišku patiekalu asortimenta, mažinant metano duju kiekio emisija, taip pat švieciant žmones ekologiškumo klausimu. Tyrimo rezultatai parode, kad nors didžiausia maitinimo imoniu dalis bendrais bruožais domisi ekologija, taciau ne visos imones tinkamai rušiuoja maisto gamybos atliekas, iš dalies taupoma energija, ne visose imonese maistas išsinešti pakuojamas i gamta tausojancias pakuotes, siulomas siauras nemesišku patiekalu asortimentas. Tai rodo nepakankama demesi šiai sriciai.